Kai girdite apie archetipinį Renesanso žmogų, iškart į galvą ateina viena pavardė - Leonardo da Vinci. Šis meninis genijus, garsėjantis savo daugybėmis gebėjimais, yra susijęs su menu, mokslu, technologijomis ir net šiek tiek komedijos. Šiame tekste pakviesime jus pažvelgti į jo gyvenimą lengvu, žaismingu būdu, akcentuodami, kas jį daro vienu iš labiausiai žavių asmenybių istorijoje.
Vaikystė ir išsilavinimas
Leonardas da Vinci gimė 1452 m. balandžio 15 d. mažame miestelyje Vinci, Italijoje, todėl ir gavo tokį vardą. Jis visada turėjo nepaliaujamą smalsumą apie viską, kas jį supo, net kai buvo tik vaikas; jo užrašų knygelės iš šio laikotarpio yra pilnos piešinių apie augalus, gyvūnus ir kitus dalykus, kuriuos jis išrado, leidžiančių manyti, kad jis kada nors taps didžiu.
Būdamas neteisėtu valstiečių motinos ir notaro sūnumi, Leonardas neturėjo jokio oficialaus išsilavinimo; vietoj to jis mokėsi stebėdamas ir eksperimentuodamas, galiausiai tapdamas Florencijos garsaus menininko Andrea del Verrocchio mokiniu, kur įgijo tapybos ir skulptūros technikų, padėjusių pamatus vėlesniems šedevrams.
Šedevriniai meno kūriniai
Neįmanoma kalbėti apie Leonardą da Vinci ir nepaminėti jo ikoninių meno kūrinių. Leonardo paveikslai pasižymi puikiu detalumu, novatoriškomis metodikomis ir giliu emociniu atspalviu.
Mona Liza
Vienas žinomiausių paveikslų istorijoje, Mona Liza, jau amžius žavi žmones. Nupiešta 1503-1506 metais, ši portretas, vaizduojantis Florencijos prekeivio žmoną Lisą Gherardini, garsėja savo paslaptingu šypsniu. Ar žinojote, kad manoma, jog Mona Lizos lūpos juda priklausomai nuo to, kaip ją žiūrintis asmuo jas mato? Taigi ji laikoma senoviniu 'šypsenėlių' emodžiu.
Paskutinė vakarienė
Leonardo Paskutinė vakarienė yra dar vienas šedevras, rodantis jo gebėjimą perteikti žmogaus emocijas ir pasakoti istorijas per savo meną. Šis freska, vaizduojanti Jėzaus paskutinę vakarienę su jo mokiniais, buvo giriama už savo kompoziciją ir perspektyvą. Tačiau paveikslas greitai pradėjo blukti, nes Leonardo naudojo naują techniką ant sauso tinko, kuris laikui bėgant pablogėjo, taip primindamas, kad net genijai turi prastų dienų.
Moksliniai atradimai ir inžineriniai stebuklai
Leonardas da Vinci nebuvo tik menininkas, bet ir vizionierius mokslininkas bei inžinierius. Jo užrašų knygelės, pilnos piešinių ir idėjų, liudija apie protą, kuris nuolat tyrinėjo naujas koncepcijas ir technologijas gana greitai.
Anatomijos studijos
Žmogaus kūnas, kuris jį žavėjo, privertė Leonardą atlikti išsamius anatomijos tyrimus. Jis skrodė kelis kūnus ir piešė raumenis, kaulus bei organus neįtikėtinu tikslumu. Šie tyrimai ne tik pagerino jo meno kūrinius, bet ir prisidėjo prie medicinos žinių, nors šios idėjos niekada nebuvo žinomos jo gyvenimo metu.
Inovacijos, pralenkiančios laiką
Leonardo da Vinci išradimai buvo šimtmečiais pralenkę jo laiką; nuo skraidančių mašinų iki šarvuotų tankų. Jo eskizuose yra dizainų sraigtasparniams, parašiutams ir net primityviam dviračiui. Vis dėlto daugelis šių idėjų niekada nebuvo įgyvendintos, kas rodo, koks vizionierius ir be galo kūrybingas buvo Leonardo.
Įžvalga į Leonardo protą
Žmonės gali daug sužinoti apie tai, kas vyko Leonardo da Vinci galvoje, tiesiog pažvelgdami į jo užrašus. Visi šie dienoraščiai yra kupini mokslinių stebėjimų, meninių eskizų ir asmeninių apmąstymų veidrodiniu rašymu (taip, jis rašė iš dešinės į kairę!). Atrodo, kad jis norėjo, jog tik tikrieji žinių ieškotojai galėtų suprasti, ką jis turėjo omenyje.
Renesanso polimatas
Titulas, kurį pelnė Leonardo, buvo „Renesanso polimatas“. Jis be vargo sujungė meną ir mokslą, įrodydamas, kad kūrybiškumas ir intelektas nėra tarpusavyje išskirtiniai. Jo darbas yra pavyzdys, kaip žinios turėtų būti ieškoma daugelyje sričių pagal Renesanso idealus.
Leonardo palikimas
Tačiau jo palikimas vis dar išlieka nenutrūkstamas, nes Leonardo da Vinci mirė 1519 m. gegužės 2 d. Net ir šiandien galime matyti šiuos šedevrus ir žinoti, kad jie buvo sukurti mąstant neįprastai, nes mokslinės idėjos niekada neatsirado iš vidinės aplinkos, kas rodo, kiek jis norėjo, kad jos skirtųsi nuo kitų. Smalsumas niekada nemiegojo net vieną dieną jo gyvenimo metu, taip pat ši gebėjimas mąstyti už įprasto suvokimo ribų, kas anksčiau buvo vadinama beprotybe ar genijumi, priklausomai nuo to, kas į jį žiūrėjo, vėliau tapo standartine procedūra visai žmonijai.
Keisti įvykiai ir linksmi faktai
Galiausiai, štai keletas linksmų faktų apie Leonardo da Vinci:
Atidėtas pasitenkinimas
Jis turėjo įprotį pradėti dalykus, bet jų neužbaigti; žmonės sakė, kad Mona Liza jam užtruko ilgai, kol jis pagaliau laikė ją baigta – jei kada nors!
Vegetarizmas
To meto vegetarai buvo reti, tačiau tarp mūsų gyveno viena, vardu Leonarda, kuri visiškai nevalgė mėsos; kartais ji pirko paukščius, jau sugautus narvuose, tik tam, kad galėtų juos vėl paleisti skristi.
Ambidekstrija
Jūs netikėsite: jis galėjo rašyti viena ranka, kol kita piešė – tuo pačiu metu! Tai, ką aš vadinu tikru daugiafunkcionalumu.
Mes švenčiame Leonardo da Vinci
Iš tiesų, jis buvo žmogus, kuris buvo prieš mūsų laikus, ar ne? Jo talentai apėmė meną, mokslą ir technologijas, paliekant pėdsakus kiekviename žingsnyje, žengiant į augimą nuo tada. Taigi, leiskite mums pagerbti tiek jo pasiekimus, tiek keistenybes; taip darydami teisingumą ne tik tam, ką jis padarė, bet ir parodydami, kaip svarbu yra smalsumas, susijęs su vaizduote, formuojant istoriją. Taigi kitą kartą, kai žiūrėsite į Mona Lizos gudrų šypsnį arba stebėsitės tais futuristiniais eskizais, tiesiog prisiminkite, kad mes susiduriame ne su paprastu žmogumi – tai niekas kitas, kaip Leonardo da Vinci, galutinis Renesanso žmogus!