Moksliniais pavadinimais Corallium rubrum, raudonieji koralai yra reti jūriniai organizmai, turintys didelę ekologinę reikšmę ir kultūrinę vertę. Įprasta raudonųjų koralų spalva yra tamsiai raudona, nors jie gali svyruoti nuo oranžinės iki tamsiai raudonos skirtingais atspalviais. Jie turi kietą skeletą, sudarytą iš šakų, formuotų iš kalcio karbonato.
Raudonųjų koralų augimo greitis yra labai lėtas – maždaug 0,3-1 cm per metus; todėl jie yra pažeidžiami dėl per didelio išnaudojimo, atsižvelgiant į lėtą reprodukcijos procesą. Lytinė reprodukcija vyksta, kai kiaušiniai ir spermatozoidai išleidžiami į vandenį, kur vyksta apvaisinimas, po kurio lervos prisitvirtina prie tvirtų objektų, kol tampa suaugusiomis kolonijomis, kurios tada maitinasi filtruodamos planktoną ir kitus organinius dalykus naudodamos tentaklius.
Raudonieji koralai gali gyventi daugelį metų, net daugiau nei šimtą metų, o storesnės šakos, kurių skersmuo yra keli centimetrai, rodo vyresnį amžių, todėl tokie egzemplioriai yra itin vertingi.
Kodėl raudonieji koralai yra raudoni?
Raudonųjų koralų spalva daugiausia kyla iš natūralių pigmentų, esančių jų kalcio karbonato skelete. Karotenoidai yra pagrindiniai pigmentai, suteikiantys šiems organizmams raudoną, oranžinę ar rožinę atspalvį, tuo tarpu skelete taip pat yra kitų mineralų, tokių kaip geležis ar manganas, kurie gali paveikti jų spalvas, pvz., geležies buvimas prisideda prie gilesnio raudonumo.
Koralų rifai, esantys didesniuose gyliuose, kur šviesos intensyvumas yra mažesnis, rodo skirtingus atspalvius, palyginti su tais, kurie auga seklesniuose vandenyse. Genetiniai veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį šiuo klausimu, nes įvairios rūšys, turinčios skirtingus atspalvius, tokius kaip raudonos, oranžinės, rožinės ir kt., gali pasitaikyti tarp tos pačios rūšies (Corallium rubrum); kartais gali įvykti genetinė mutacija, sukelianti neįprastus ar retus tipus, turinčius skirtingas spalvas.
Papuošalai iš koralų
Dėl savo grožio ir retumo, juvelyrai labai mėgsta juos naudoti; iš jų galima gaminti karolius, apyrankes, auskarus ir kt. Daugelyje kultūrų šie organizmai laikomi laimės talismanais, saugančiais žmones nuo žalos ar pavojaus, todėl jie buvo naudojami nuo senų laikų, netgi priešistoriniais laikais, kai žmonės juos nešiojo aplink kaklą saugumo sumetimais.
Raudonieji koralai (Corallium rubrum) yra brangūs dėl daugelio veiksnių. Gili raudona spalva yra viena iš priežasčių, kodėl šis koralų tipas yra toks vertingas; kitos spalvos, įskaitant oranžinę ir tamsiai raudoną, taip pat yra labai ieškomos juvelyrų visame pasaulyje. Raudonieji koralai auga tik tam tikrose vietose, tokiose kaip Viduržemio jūra ir Atlanto vandenyno dalys, todėl jie tikrai yra labai reti.
Priklausomai nuo dydžio, spalvos ir apdorojimo kokybės, aukštos kokybės raudonieji koralai gali kainuoti nuo kelių šimtų dolerių iki tūkstančių už gramą, o reti egzemplioriai su senesniais pavyzdžiais gali kainuoti nuo kelių tūkstančių dolerių iki dešimčių tūkstančių!
Raudonųjų koralų rifai
Skirtingai nuo tropinių koralų, kurie formuoja didelius rifus, raudonieji koralai (Corallium rubrum) sudaro mažesnes kolonijas, tačiau šios vis dar turi ekologinę reikšmę tokiose vietose kaip Viduržemio jūra ir Atlanto vandenyno dalys. Nors jie nesudaro didelių rifų struktūrų kaip kiti tipai; mažos lokalizuotos kolonijos suteikia namus daugeliui jūrinių gyvūnų, įskaitant žuvis, bestuburius ir dumblius, kur jie atlieka svarbias funkcijas ekosistemose, padėdami išlaikyti biologinę įvairovę, teikdami mikro aplinkas skirtingoms rūšims, gyvenančioms kartu.
Raudonieji koralai dažniausiai randami Viduržemio jūroje ir Atlanto vandenyno dalyse, įskaitant Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Kroatijos ir šiaurės Afrikos pakrantes. Jie auga 10–300 metrų gylyje, paprastai tamsiuose urvuose arba šešėliuotose uolose.
Grėsmės ir apsauga
Raudonieji koralai susiduria su rizika dėl lėto augimo tempo ir per didelio nuėmimo, dėl ko mažėja jų populiacija. Tai dar labiau pablogina pernelyg intensyvi žvejyba ir destruktyvūs rinkimo metodai, kurie kelia šiems gyvūnams didesnę grėsmę. Yra tarptautinių įstatymų, tokių kaip CITES (Tarptautinė konvencija dėl nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių prekybos), kurie kontroliuoja raudonųjų koralų prekybą, kad jie neišnyktų.
Kai kurios šalys nustatė kvotas ir sezoninius apribojimus raudonųjų koralų rinkimui, kas leidžia jiems regeneruotis gamtoje. Be to, žmonės atlieka tyrimus, kaip galima kultivuoti koralus kontroliuojamomis sąlygomis, o ne imti juos iš gamtos, dabar, kai buvo suprasta, kad tai gali būti alternatyvus šaltinis juvelyrikos pramonei.
Norėdami sužinoti daugiau apie visas koralų rūšis, perskaitykite mūsų straipsnį "Koralai ir koralų rifai: atraskite viską apie šiuos nuostabius jūrinius organizmus."
Šie organizmai yra vertingi, nes turi ekologinę reikšmę, tačiau taip pat jie yra įdomūs dėl savo grožio; todėl turime juos branginti. Jei norime tvaraus naudojimo ateityje, jūrų ekosistemas turėsime išsaugoti, saugodami tokias rūšis kaip raudonieji koralai.