Ką pagalvojate, kai išgirstate Albertą Einsteiną? Nevaldomi plaukai, genialios lygties ir protas, kuris pakeitė mūsų supratimą apie visatą – tai tik keletas dalykų, kurie gali šauti į galvą. Bet ką mes iš tikrųjų žinome apie šį žmogų, kuris sukūrė reliatyvumo teoriją? Šiame straipsnyje mes linksmai pažvelgsime į Alberto Einsteino įdomų gyvenimą ir neįtikėtiną darbą.
Jaunystė: Genijaus gimimas
Albertas Einsteinas gimė Ulme, Vokietijoje, 1879 m. kovo 14 d. Jis nuo ankstyvos vaikystės parodė didelį susidomėjimą matematika ir mokslu, nors sakoma, kad jam buvo sunku mokytis dėl griežtos švietimo sistemos. Malonu žinoti, kad net genijai kartais kyla problemų mokykloje!
Vienas garsus pasakojimas pasakoja, kad jaunas Albertas nepradėjo kalbėti iki ketverių metų. Nerimaujantys tėvai nuvedė jį pas gydytoją, kuris juos informavo, kad jų sūnus tiesiog vėlai pradeda kalbėti. Kai jis pagaliau pradėjo kalbėti, legenda sako, kad jo pirmieji žodžiai buvo skundai dėl maisto skonio. Akivaizdu, kad Einsteinas visada turėjo aukštus standartus!
Akademinė kelionė: Nuo nesėkmės iki sėkmės
Einsteino akademinė karjera buvo toli gražu ne lengva. Baigęs mokyklą Šveicarijoje, jis sunkiai rado darbą mokytoju ir galiausiai gavo darbo patento ekspertu Berne. Ten jis toliau studijavo ir plėtojo įvairias teorijas, už kurias vėliau tapo garsus. 1905 m. – dažnai vadinamu jo „stebuklingu metų“ – jis paskelbė keturis novatoriškus straipsnius.
Šie straipsniai apėmė fotoelektrinį efektą, Browno judėjimą, specialiąją reliatyvumo teoriją (tą su E=mc²) ir masės-energijos lygybę. Paskutinė lygtis tapo galbūt žinomiausia formule istorijoje, nes ji rodo, kad materija gali būti paversta energija ir atvirkščiai.
Reliatyvumo teorija: Mūsų supratimo apie visatą keitimas
1905 m. Einsteinas paskelbė savo specialiąją reliatyvumo teoriją, kuri revoliucionavo fiziką, parodydama, kad erdvė ir laikas nėra absoliutus, o labiau priklauso nuo stebėtojo požiūrio. Tai buvo radikalus nuokrypis nuo Niutoniškosios fizikos, kuri buvo priimta kaip evangelija daugiau nei du šimtmečius.
Tada 1915 m. jis pristatė savo bendrąją reliatyvumo teoriją, kuri remiasi jo ankstesniu darbu ir įveda kreivio laiko ir erdvės konceptą. Pagal šią teoriją gravitacija nėra jėga, kuri veikia tarp masių (kaip manė Niutonas), bet yra sukelta jų deformacijos aplinkinio audinio arba „gumos lakšto“ laiko ir erdvės. 1919 m. Sir Arthur Eddington atlikti garsūs užtemimo stebėjimai patvirtino Einsteino prognozes ir atnešė jam pasaulinį pripažinimą.
Vėlesnis gyvenimas: garsus mokslininkas susitinka su pasaulio įvykiais
Su naujai įgytu tarptautiniu garsenybės statusu, Albertas Einšteinas keliavo po pasaulį, laikydamas paskaitas ir bendradarbiaudamas su kitais fizikos mokslininkais. Tačiau 1933 metais, kai Adolfas Hitleris atėjo į valdžią Vokietijoje, Einšteinas – būdamas žydas – paliko Europą visam laikui ir emigravo į Ameriką. Jis užėmė poziciją Prinstono universiteto Pažangiojo mokslo institute, kur liko iki savo mirties 1955 metais.
Einšteinas ne tik padarė didžiulius indėlius į mokslą, bet ir buvo aršus taikos ir socialinės teisybės aktyvistas. Jis kalbėjo prieš nacionalizmą ir militarizmą, taip pat rėmė pilietinių teisių judėjimą Amerikoje. Jis niekada neprarado savo humoro jausmo ar nuolankumo. Žinomas pasakė: „Neturiu jokio ypatingo talento; aš tik aistringai smalsus.“
Linksmi faktai ir citatos
Pailsėkime nuo visų rimtų dalykų ir pasidžiaukime keletu lengvabūdiškų faktų ir citatų iš Einšteino:
Einšteino meilė muzikai
Jis gerai grojo smuiku ir dažnai sakydavo, kad jei nebūtų buvęs fiziku, būtų norėjęs būti muzikantu.
Mados ikona
Su savo laukine šukuosena ir polinkiu nesegėti kojinių, Einšteinas kartą pasakė: „Kodėl turėčiau segėti kojines? Mano kojos jau yra padengtos!“
Paprastas gyvenimo būdas
Nepaisant pasaulinio garsumo, Einšteinas turėjo kuklų gyvenimo būdą ir tikėjo paprasto gyvenimo vertėmis. „Iš chaoso,“ sakė jis, „rask paprastumą.“
Albertas Einšteinas ir jo palikimas
Albertas Einšteinas mirė 1955 metų balandžio 18 dieną – tačiau jo palikimas gyvuoja. Nuo reliatyvumo iki humanitarizmo, jo idėjos formavo mūsų supratimą apie visatą, skatindamos mus kitaip mąstyti apie save. Iki šiol šie atradimai įkvepia kartas po kartų mokslininkų ir mąstytojų, kurie buvo motyvuoti smalsumo, kaip niekas kitas negalėjo juos įkvėpti, siekti didesnių aukštumų per kūrybingą atkaklumą savyje, kol galiausiai buvo pasiekti nauji horizontai, palikti atviri pakankamai, nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti siauri.
Todėl kitą kartą, kai pamatysite Alberto Einšteino nuotrauką, prisiminkite – už tų keistų akių slypi žmogus, kuris pakeitė viską savo protu! Ir galbūt skirkite minutę, kad priimtumėte šio genijaus keistenybes, nes genijus taip pat kartais būna labai keistas.